Iš dirvos metalus pasisavinantys augalai galėtų išvalyti senas kasyklas ir leisti ūkininkams išgauti vertingus išteklius, dar labiau neardant aplinkos.
Alanas Bakeris pritūpė, kad geriau įsižiūrėtų į švelnią baltą gėlelę, kuri čia augti neturėtų. Jis žinojo, kad šioje Anglijos Peak District nacionalinio parko dalyje dirva kupina metalų, nuodingų daugumai augalų. Tačiau čia, nuošalios senos švino kasyklos prieglobstyje, jis rado žydinčią minuartiją.
Tai buvo prieš 45 metus ir A. Bakerio pastebėtos gėlės nulėmė jo, kaip botaniko, karjerą. Per tuos metus jis su kolegomis parodė, kad kai kurie augalai tam tikrus metalus gali pasisavinti tokiais dideliais kiekiais, kad įmanoma „užauginti“ metalo derlių. Ši idėja galėtų padėti atgaivinti kasyklų suniokotus peizažus ir padėti ūkininkams pagerinti dirvą. O globaliam mažėjančių išteklių poreikiui augant ir kylant kainoms, toks metalų išgavimas gali pats tapti kasybos technika.
Vadinamajai augalkasybai (phytomining) gali būti, aušta aukso amžius. Kitais metais nustos galioti JAV patentas, aprašantis šį gavybos būdą, ir tai gali lemti šios technologijos suklestėjimą, suteikiantį metalą mėgstantiems augalams galimybę pertvarkyti peizažą.