Kurtizanių spindesys ir skurdas Jei kas nors, prieš dvidešimt keturis metus, man būtų pasakęs, kad dalyvausiu tokiame „baliuje“, kokiame dalyvavau, būčiau jį peržegnojęs, ištaręs „atstok pikta dvasia!“ ir nusispjovęs per kairįjį petį. Nes taip nebus! Nes taip niekada negali būti! O va ėmė ir įvyko, ir sudalyvavau, ir dar vis stebiuosi kaip nesusivėmiau, bet gal pakalbėkime apie viską iš eilės… Važiavau šeštadienį, prieš pat Motinos dienos išvakares, į savo paties kūdikio, „pagimdyto“ 1991 metais, Anykščių rajono medžiotojų klubo „Medeina“ susirinkimą, apie kurį man pranešė iš Panevėžio raj. Staniūnų lentpjūvės į mano el. paštą atėjęs laiškas, kuriame tos lentpjūvės savininkas, naujasis mūsų klubo „Medeina“ prezidentas Kęstutis Supronas pranešė, kad „š. m. gegužės 3d. 17 val. organizuojamas M/k Medeina narių susirinkimas, kurio metu aptarsime: praėjusį ir būsimą sezoną, klubo nario parašyto skundo išvadas. Renkamės pas Antaną Juostinikuose“. Pas Antaną – tai reiškia į Antano Bujoko sodybą šalia Juostininkų, kurioje pernai vasarą vilkai naktį pjovė naminius gyvulius. Jau gal koks dešimtmetis bus, kaip toje, anksčiau nelabai gyvenamoje sodyboje, ūkiniame pastate, pono Antano leidimu Medeinos klubo viena medžiotojų grupė įsirengė sumedžiotų žvėrių dorojimo patalpą. Ten turėjome elektrą, vandenį, pasistatėme metalinę krosnelę apšildymui žiemą. Juk reikia ir žarnas išversti, ir kailį nulupti, kraują išleisti į vonią, o po to visas šitas atliekas supilti į specialias, į žemę įkastas uždaromas talpas. Dar visa tai užpilti specialiais chemikalais su chloru, kalkėmis. Viską išplaudavome gausiu vandeniu su Feiriu, Sanitariniu arba Domestos skysčiais. Kad dezinfekuoti, kad nedvoktų, kad būtų švaru. Sanitariniai reikalavimai griežti ir jų privalu laikytis. Bet kam aš čia šitaip nuobodžiai aprašinėju? Ogi tam, kad pasakyčiau, jog būtent šitoje žarnų vertimo ir kailių lupimo patalpoje ir vyko minėtas susirinkimas. Tokia buvo Prezidento K. Suprono valia. Atkreipiau el.paštu į netinkamą vietą jo dėmesį, tačiau keisti vietos į padoresnę jis nenorėjo. Atvykęs kiek anksčiau jau radau keletą medžiotojų ir štai ką pamačiau. Medžiotoja Lina T. nuo kėdžių, staltiesės ir grindų šlavė pelių ir žiurkių veiklos atliekas, patalpoje šlykšti ir stipri smarvė! Net atidarytas langas ir skersvėjis nepadeda. O pasirodo, kad kažkuris medžiotojas, paskutinis toje patalpoje dorojęs žvėrį, sukišo jo kailį į maišą ir paliko pūti. Patingėjo sumesti į aprašytas talpas kaip ir kitas atliekas. O orai jau ne vienas mėnuo kaip atšilę. Kailis puvo. Dvokiantis puvimo skystis per maišo plyšius varvėjo ant cementinių grindų, į jas įsigėrė… Dar minutė ir atrodė, kad apsivemsiu! Atvažiavo ir pats prezidentas Kęstutis Supronas, Staniūnų lentpjūvės savininkas. Pamatė, pauodė, paieškojo kitų patalpų Juostininkų kavinėje, jų negavo, grįžo ir nusprendė: darysime susirinkimą stačiomis lauke. Skersvėjis bando vėdinti smarvę, o nei reikiamų chemikalų, nei dezodorantų nėra. O toliau – dar gražiau. Gal pusvalandžiu vėluodamas atvažiuoja medžiotojas Vytautas Povilavičius, stato ant tos nuo žiurkių veiklos nukratytos staltiesės butelius, išpakuoja ir deda jo žmonos iškeptą šerno kumpį, salotas, duoną, įrankius, rikiuoja taureles… Kumpis atrodo gražiai, Vytauto žmona puikiai moka paruošti žvėrieną. Pasirodo Vytautui Povilavičiui jau 55 – gražus jubiliejus. Prezidentas Kęstutis įteikia Herberų puokštę, erotinį suvenyrą, voką su litais. Spaudžiame rankas. O supuvusio kailio smarvė patalpoje tebesijaučia. Susižvalgydami sėdame už stalo (o kur gi kitur bepasidėsi?!). Taurelė eina ratu, kas priima, kas ne, praleidžia. Praleidžiu ir aš, man vairuoti reikės. Kai kurie nutaria, kad jie su per didelėmis promilėmis neįklius. Pjaustomas kumpis, valgoma. Gal aš vienintelis toks durnius, bet vos tik pažvelgiu į tą mėsą ir užuodžiu kvapą, jaučiu kaip pykinimas kyla aukštyn. Kad tik neapsivemčiau… Medžiotojų klubo „Medeina“ susirinkimas pradeda darbą. Prezidentas supažindina apie pernai metų rezultatus, jei klubas praeitame medžioklės sezone sumedžiojo 116 šernų, tai šį tik 86… Pasirodo, kad medžiotojas Jonas Vaškevičius, klubo tarybos narys, nesugebėjo įtikinti Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kad ta vieta atitinka sanitarijos reikalavimus ir tinkama žvėrims doroti. Taigi, medžioklės sezonui netinkamai pasiruošta. Prasidėjo diskusijos apie sodybos pirkimą, naujos vietos įrengimą, tai aukštą jurtą statys ir joje žvėris „ant lebiodkos“ kablio kabins, ir dar kiti variantai. Su kiekviena medaus ir pipirų skonio stiprios trauktinės ištuštinta taurele atsipalaidavo kūrybinės čachros, variantų prisiūlyta gausiai. Tiesa, nei vieno konkretaus. Jei klubas šiai dienai savo banko sąskaitoje turi 20000 litų pajamų, tai sumokėjęs kokius keturis tūkstančius už plotus liksi jau tik su 16-a tūkstančių. O jei žvėrys dar ir nuostolių ūkininkams pridarys, kaip tada? O juk yra ir rajone, ir kitur buvę nuostolių ir už 36, ir virš 40 tūkstančių. Klubo bankrotas? O dar atsirado populistinių oratorių, kuriems klubo nario 500 Lt mokestis per didelis. Mažinkime, dejavo ne vienas. Oi Dieve dievulėliau, na kuo ne ubagų choras? Taigi traukitės šalin nuo tos medžioklės, jei kišenės per tuščios, kas prievarta jus atvarė? Aš irgi noriu turėti privatų lėktuvą, bet jei nėra tiekos „šlamančių“, apsieinu ir be jo, žeme vaikštau. Kuo giliau skverbiasi į kūnus ir kuo stipriau protus veikia ta medaus ir pipirų skonio trauktinė, tuo labiau aiškėja, kad tokioje aplinkoje niekas minėto „skundo“ rimtai nesvarstys. Taip ir atsitiko. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento atsiųsti raštai apie finansinės ir kitokios klubo veiklos patikrinimo rezultatus nebuvo atšviesti ir išdalinti klubo nariams. Prezidentas tik pacitavo citatas savo nuožiūra, bet taip ir neatsakė į klausimą kokia jam skirta bauda. Bet apie tai vėliau, kitame straipsnyje. Šiandieną ne tas svarbiausia. Kaip aukštai kadaise skrajojo klubas „Medeina“, susirinkimus rengęs ir Seimo salėse, ir buvusių poilsio namų, viešbučio „Puntukas“ kavinėse, ir Troškūnų vienuolyne, naujai restauruotame Bendruomenės centre ir Bistrampolio dvare. Butent „Medeinos“ klubas pirmas ir vienintelis Anykščių rajone pagerbė šio krašto moteris medžiotojas ir sukvietė jas į pirmąją istorijoje moterų – medžiotojų medžioklę. Žurnalistas ir rašytojas Kostas Slivskis tai nufilmavo, o fotonuotraukas ir moterų pasakojimus sudėjo į savo išleistą gausiai iliustruotą knygą „Moteris ir šautuvas“. Niekada klubas nenuleido savo vertės kartelės žemiau! Tai kaip gi mes iki tokio lygio „baliaus – susirinkimo“ per metus nusmukome? Nejaugi taip negerbiame savo medžiotojo, kad su 55-ių metų jubiliejumi tokioje dvoko aplinkoje tesugebėjome pasveikinti? Prisipažinsiu, man buvo ne tik šlykštu. Man buvo gėda! Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis, konstatavęs kad „Rajone smunka medžioklės kultūra“, yra teisus. „Vertinant medžioklės kultūrą – ji prastėja. Anksčiau medžiotojų ir žvejų draugija buvo vieningesnė. Dabar tų konfliktinių situacijų, išeinančių į viešumą… Tarkim, prieš 10-15 metų apie tai nelabai esu girdėjęs. Taigi, situacija, manyčiau, neinanti geryn“, – viešėdamas vienoje radijo stotyje pastebėjo S.Kinderis. Būčiau blogas gydytojas, jei nenustatyčiau ligos priežasties. Manoji „Medeina“, kurią kadaise kūriau, teisme ir kitose situacijose gyniau, serga. Paieškokime kartu ligos priežasčių. Kodėl ir ar visada kurtizanių spindesys neišvengiamai turi virsti skurdu?   Leonas Alesionka Nuotraukoje: Anykščių rajono medžiotojų klubo „Medeina“ susirinkimas Bistrampolio dvare.     Related Posts: Paaiškėjo 2014 metų konkurso „Lietuvos spaudos… Atkuriamosios dokumentikos akiratyje – Daktarų gaujos… Spaudos fotografijos paroda Panevėžyje BTV laidoje „Yra kaip yra“: kodėl į užsienį išvykę Iššūkis Europiniams projektams – skurdas ir gyventojų… The post Kurtizanių spindesys ir skurdas appeared first on AINA .