Palaidoję siaurąjį geležinkelį važiuosime estiškais autobusais?

  Biržų politikai svarstė, ką daryti su gamtos ir vagių niokojamu „siauruku“ ir, anot merės, nuo pasaulio per šimtą metų atsilikusiu autobusų parku.  
 Vienu sakiniu apibūdinti antradienį vykusį Biržų rajono savivaldybės tarybos kolegijos posėdį būtų galima taip: jis buvo skirtas mokesčiams ir transportui. Žinant, kad mokesčiai, kaip ir mirtis, yra neišvengiami, kolegija daugiau koncentravosi prie transporto reikalų.Posėdyje dalyvavo savivaldybės merė Irutė Varzienė, mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė, administracijos direktorius Vytautas Džėja, savivaldybės tarybos kolegijos nariai: Tomas Četvergas, Alfridas Jozėnas, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Slavinskas, Stasys Valiukas. Trūko tarybos kolegijos nario Arūno Anskino. 
  Kur tas dulkėtas traukinys taip toli nukeliavo…  
 Pradėta nuo sunkiojo transporto – geležinkelio problemų. Pranešėja S. Eitavičienė informavo, kad Kultūros paveldo departamentas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ balandžio mėnesį surengė pasitarimą dėl neveikiančio Siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžys – Biržai ir Joniškėlis-Linkuva ruožų būklės ir išsaugojimo. Šiame pasitarime dalyvavo Biržų bei Pasvalio savivaldybių atstovai. Anot S. Eitavičienės, buvo svarstomas klausimas, ką daryti su šiomis siauruko dalimis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ birželio mėnesį atnaujina jo pardavimo procesą. Įmonės atstovų teigimu, nenaudojami siauruko ruožai nyksta, užauga krūmais, medžiais, apie 50 kilometrų bėgių ir pabėgių išvogta. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šio objekto atstatyti nesugebės. 
 Pasitarime priimtas nutarimas, kad savivaldybės, kurių teritorijose yra nenaudojami siaurojo geležinkelio ruožai, iki birželio 1 dienos priima konkrečius sprendimus dėl siauruko ruožų perėmimo savo žinion ir jų panaudojimo galimybių. 
 S. Eitavičienė sakė, kad Pasvalio savivaldybė pasirengusi perimti savo nuosavybėn Pasvalio geležinkelio stotį. Dar 2004 metais pasvaliečiai buvo užsakę studiją, kurioje buvo nagrinėjama, kam galima panaudoti siauruką. Vienas tokių variantų – įrengti dviračių taką. Tokiu atveju bėgiai ir pabėgiai taptų nereikalingi, tačiau būtų išsaugoti pylimai. Pasvalio savivaldybė tokiam projektui pritartų, jei geležinkeliui būtų panaikintas saugomo kultūros paminklo statusas. 
 Anot vicemerės, šioje situacijoje galimi keli variantai. Vienas iš jų – savivaldybė nieko nedaro. Kitas – savivaldybė perima dalį siaurojo geležinkelio ruožo. Pasak S. Eitavičienės, Kultūros paveldo departamentas laikosi nuomonės, kad siaurąjį geležinkelį reikia išsaugoti, atstatyti ir naudoti. Vicemerės nuomone, Biržų mieste esantis geležinkelio ruožas tarp Kęstučio ir Respublikos gatvių svarbus kultūrine ir istorine prasme, todėl turėtų būti išsaugotas. 
 Svarstytinas ir variantas geležinkelio sankasą per rajoną paversti dviračių taku. 
 Pasak paminklosaugininkės Danutės Černienės, savivaldybės teritorijoje yra 10 geležinkelio objektų, viską, kas buvo įmanoma, AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau pardavė. Kraštų gyvenvietės geležinkelio stotis neparduota, tačiau pastatas yra kritinės avarinės būklės. Biržų stoties komplekso teritorijoje neprivatizuotas liko tik trijų aukštų vandens bokštas ir bagažinė. Kiti statiniai yra privati nuosavybė. 
 Tarybos narys Viktoras Rinkevičius piktinosi, kad rajono pareigūnus dėl prasto Balandiškių dvaro saugojimo Kultūros paveldo departamentas baudžia piniginėmis baudomis, tuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ už šimtą kartų didesnio objekto neišsaugojimą turėtų būti baudžiami milijoninėmis baudomis. Tačiau nieko panašaus nevyksta, subjektams taikomi dvigubi standartai. Jis siūlė savivaldybei kreiptis į departamentą ir pareikalauti atsakomybės iš tų, kas geležinkelį turėjo išsaugoti, bet neišsaugojo. 
 Kolegijos nariai pritarė geležinkelio komplekso miesto teritorijoje išsaugojimui. Nuomonės išsiskyrė dėl kelio trasos iki Pasvalio rajono panaudojimo galimybių. Visi sutarė, kad atstatyti geležinkelį ir buvusią infrastruktūrą ne savivaldybės jėgoms. Tačiau kai kurie tarybos nariai suabejojo ir idėja ant buvusio geležinkelio pylimo įrengti dviračių taką. Pasak K. Slavinsko, dabar savivaldybės planuose prioritetu laikomas dviračiu tako Biržai – Pabiržė – Likėnai rengimas. Politiko nuomone, vargu ar bus daug entuziastų, norinčių važiuoti dviračiu į Pasvalį, tuo labiau kad tokio atstumo maršrutas reikalauja gero fizinio pasiruošimo. 
 Nuspręsta paruošti tokio turinio atsakymą Kultūros paveldo departamentui ir AB „Lietuvos geležinkeliai“: Biržų rajono savivaldybė neturi galimybės atgaivinti siaurojo geležinkelio ruožo Biržai- Pasvalys, bet pritartų, jei kas nors imtųsi tokios iniciatyvos. Savivaldybė galėtų svarstyti šio ruožo perėmimo klausimą tik tuo atveju, jei geležinkeliui nebebūtų taikoma teisinė apsauga kaip kultūros paveldo objektui, ir perspektyvoje čia galėtų įrengti dviračių taką. Miesto teritorijoje esantį siauruko ruožą savivaldybė pasirengusi perimti. 
  Paslapties šydą praskleidus  
 Buvo svarstoma situacija Biržų autobusų parke. Merės pranešime buvo tam tikras paslapties ir intrigos elementas. Pasak merės I. Varzienės, kovo pabaigoje Biržuose lankėsi Estijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas ir keletas verslininkų. Du iš jų atstovavo Estijos bendrovės „Lux Express Estonia AS“ padaliniui Lietuvoje. 
 „Lux Express“ grupė – tai tarptautinis greitųjų autobusų maršrutų tinklas, vykdantis reguliariuosius kasdienius reisus tarp Baltijos šalių miestų ir į Sankt Peterburgą, Minską, Kaliningradą ir Berlyną. Jis turi biurus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Rusijoje. 
 Pasak merės, šie verslininkai kartu su rajono vadovais lankėsi Biržų autobusų parke ir domėjosi jo situacija. Merė sakė, kad „dabar jau laikas suteikti tam tikrą informaciją“. Buvo apie tai kalbėta koalicijoje, o dabar labai reikia ir kolegijos nuomonės. „Jau įvyko keli susitikimai, tad norėtume jus informuoti ir prašyti nuomonės. Žodžiu, „Lux Express“ domisi Autobusų parku ir galimybe jį privatizuoti“, – išrėžė rajono vadovė. 
 I. Varzienė sakė suprantanti, kad privatizavimui būtinai reikalingas konkursas, komisija, privatizavimo sąlygos, saugikliai ir panašūs dalykai. Tačiau, anot merės, kol nebuvo potencialaus investuotojo ir domėjimosi, apie tai nebuvo prasmės kalbėti. 
 „Po atvykimo kartu su ambasadoriumi „Lux Express“ atstovai dar kartą lankėsi Biržuose ir buvo apsikeista informacija. Atsakingai turiu pareikšti, kad jiems pateikta tik vieša informacija“, – sakė merė. Didžiųjų Autobusų parko paslapčių merė atėjūnams neišdavė. 
 Pasak I. Varzienės, investuotojus domintų trys aspektai: vietinė rinka, pervežimai kryptimi Biržai – Vilnius, tarptautiniai pervežimai Biržai – Ryga bei logistikos centro Autobusų parko teritorijoje įkūrimas. 
 „Jau kelinta kadencija ir kelintas Autobusų parko direktorius, o padėtis įmonėje tragikomiška. Atsilikimas nuo pasaulio siekia šimtą metų. Reikalingas patikimas, stiprus ir atsakingas investuotojas“, – tęsė rajono vadovė, turėdama galvoje materialinę- techninę savivaldybės įmonės bazę. 
 Kolegijos narių informacija apie iki šiol paslaptyje buvusius Estijos verslininkų vizitus visiškai nepribloškė, kadangi atitiko viešojoje erdvėje sklandžiusių gandų turinį. 
 Visi sutiko, kad Autobusų parko privatizavimo klausimas svarstytinas, tačiau sprendimams kol kas yra per mažai informacijos. V. Rinkevičius pageidavo išgirsti Autobusų parko valdybos nuomonę, T. Četvergas nuogąstavo dėl galimo moksleivių pervežimo sutrikimų ir vietinių maršrutų panaikinimo, A. Jozėnui rūpėjo parko darbuotojų likimas. 
 Dalyviai pritarė, kad permainos Autobusų parke būtinos, reikia toliau diskutuoti, analizuoti privatizavimo galimybes ir modelius bei pasidomėti kitų savivaldybių patirtimi šiuo klausimu. 
  Už turtą reikia mokėti  
 Mokesčių klausimus svarstyti sekėsi žymiai lengviau. Praktiškai be diskusijų pritarta sprendimo projektui dėl 2015 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo. Jį siūloma palikti tokį patį kaip ir šiais metais – 0,3 procento mokestinės vertės įvairių viešųjų įstaigų, asociacijų, bendrijų, fondų naudojamam nekilnojamajam turtui; 0,9 procento mokestinės vertės juridinių ir fizinių asmenų nekilnojamajam turtui bei 3 procento mokestinės vertės juridiniams ir fiziniams asmenims nenaudojamam, apleistam arba neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Įdomesnis buvo prašymo dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio svarstymas. Panevėžyje gyvenantis Leonas Trybė prašo atleisti jį nuo nekilnojamojo turto mokesčio už Šlėgeriškio kaime turėtus pastatus, kuriuos jis nugriovė ir šių metų sausio mėnesį išregistravo. Mokestis yra susikaupęs už 2009- 2013 metus. Leidimas statiniams griauti L. Trybei buvo išduotas 1996 metais. Jo teigimu, pastatai nugriauti 1998 metais, tačiau iki šių metų nebuvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. 
 Kolegijos nariams buvo parodytos nuotraukos, kaip dabar atrodo nugriauto buvusio pašarų cecho ir ūkinio pastato teritorija. Šiukšlių krūvos, besivoliojantys gelžbetonio luitai, griuvėsiai – pamatę iškalbingus argumentus kolegijos nariai vienbalsiai pritarė, kad buvusių statinių savininkas nebūtų atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. 
   
  Nuotraukoje: Ar Biržų autobusų parko kieme stovės Estijos bendrovės „Lux Express“ autobusai, sužinosime dar negreitai. Apie privatizavimą dar tik galvojama.   
     
  Related Posts:    JAV kariai įsikuria Kunigaikščio Vaidoto batalione…    Pėsčiųjų žygis „Laisvės vardan“ Rokiškyje    Nebeliks popierinių bilietėlių mokinių važiavimui…    Dviratis kaip neišsenkantis idėjų šaltinis    Liberalai ragina pakovoti dėl „Rail Baltica“     The post  Palaidoję siaurąjį geležinkelį važiuosime estiškais autobusais?  appeared first on  AINA .